Šiandienos visuomenėje vis dažniau kalbama apie vaikų sveikatą, gyvenimo kokybę ir jų galimybes augti visapusiškai. Vienas iš kertinių veiksnių, užtikrinančių vaikų gerovę, yra fizinis aktyvumas. Deja, nemaža dalis vaikų, ypač lankantys vaikų dienos centrus, susiduria su įvairiais iššūkiais: ribotomis galimybėmis sportuoti, menkesne motyvacija judėti ar net tinkamų sąlygų stoka. Dėl šios priežasties vis svarbiau tampa įgyvendinti projektus, kurie vaikams padeda atrasti judėjimo džiaugsmą, sveikus įpročius ir draugystės vertę.
Kodėl fizinis aktyvumas toks svarbus vaikams?
Vaikai, kurie reguliariai juda, ne tik fiziškai stiprėja, bet ir lavina savo socialinius, emocinius įgūdžius. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gerina dėmesio koncentraciją, mažina nerimo ir streso lygį, padeda išlaikyti sveiką kūno svorį bei stiprina imunitetą. Ypač tai aktualu vaikų dienos centrų lankytojams, kurių kasdienybėje kartais trūksta struktūruotos veiklos, o sportas tampa puikia priemone įprasminti laiką, įgyti naujų įgūdžių ir jaustis įtrauktiems į bendruomenę. Be to, judėjimas – tai ir prevencija. Vaikai, kurie nuo mažens įpranta sportuoti, turi mažesnę riziką ateityje susidurti su širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu ar emocinės sveikatos problemomis. Fizinio aktyvumo veiklos dienos centruose padeda užpildyti svarbią spragą – užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo socialinės ar ekonominės padėties, turėtų lygias galimybes judėti, stiprėti ir augti sveiki.
Fizinio aktyvumo nauda bendruomenėms: tolimesnės perspektyvos
Fizinio aktyvumo skatinimas vaikų dienos centruose formuoja teigiamą poveikį ne tik individualiems vaikams, bet ir visoms bendruomenėms. Aktyvi, sveika jaunoji karta yra pamatinė investicija į visos visuomenės ateitį, kuri atsispindi įvairiose srityse. Reguliariai fiziškai aktyvūs vaikai ateityje mažiau kreipiasi į sveikatos apsaugos paslaugas – tikėtina, kad ši karta susidurs su mažesniu lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos, osteoporozė, paplitimo lygiu, o ilguoju laikotarpiu tai reiškia mažesnes nacionalines sveikatos apsaugos išlaidas ir efektyvesnį išteklių panaudojimą. Fizinis aktyvumas vaikų dienos centruose taip pat formuoja stipresnius tarpusavio ryšius bendruomenėse – bendros veiklos suburia ne tik vaikus, bet ir jų šeimas, trenerius, savanorious bei kitus bendruomenės narius, skatindamos pilietiškumą, solidarumą ir bendrų tikslų siekimą, tokiu būdu užpildant socialinį vakuumą, kuris ypač paveikus gali būti mažesnėse bendruomenėse ar ekonomiškai pažeidžiamose srityse. Aktyvi, sveika jaunoji karta yra ekonominio bendruomenės augimo variklis – fiziškai aktyvūs, psichologiškai atsparūs jauni žmonės labiau linkę likti savo regionuose, kurti verslus, investuoti į vietinį ekonomikos vystymąsi, o fizinio aktyvumo infrastruktūros plėtra skatina vietinį turizmą ir užimtumą. Bendra fizinio aktyvumo kultūra stiprina bendruomenės tapatybę ir pasididžiavimo jausmą – sportiniai renginiai, bendruomenės varžybos, aktyvaus gyvenimo būdo šventės formuoja teigiamą bendruomenės įvaizdį, padeda pritraukti naujas šeimas, investuotojus ir skatina bendruomenės plėtrą.
Fizinio aktyvumo kultūros skatinimas dažnai eina kartu su darniosios plėtros principais – daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, žalių erdvių pritaikymas sportui, viešųjų erdvių gerinimas formuoja sveikesnę aplinką visai bendruomenei, o aktyvus gyvenimo būdas skatina ekologišką mąstymą ir atsakingą požiūrį į gamtos išteklius. Moksliniai tyrimai atskleidžia tiesioginę fizinio aktyvumo ir akademinių rezultatų koreliaciją – bendruomenės, kuriose fizinis aktyvumas yra prioritetas, paprastai pasižymi pagerėjusia mokinių mokymosi kokybe, dėmesio koncentracija ir bendrais švietimo sistemos rezultatais, o tai formuoja patrauklesnę bendruomenę jaunoms šeimoms su vaikais.
15 savivaldybių, 30 dienos centrų – bendra iniciatyva vaikų labui
Praėjusiais metais Lietuvoje startavo reikšmingas projektas, skirtas skatinti vaikų fizinį aktyvumą, kurį
finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Prie projekto prisijungė net 15 savivaldybių, kuriose veiklos organizuojamos net 30 vaikų dienos centrų. Tai platus, nacionalinis projektas, apjungiantis skirtingus regionus ir bendruomenes, tačiau visus juos vienija bendras tikslas – padėti vaikams atrasti judėjimo prasmę ir naudą. Projektas apima įvairias veiklas: nuo sportinių užsiėmimų lauke iki komandinių žaidimų, nuo treniruočių iki aktyvių žygių ar mankštų su specialistais. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad veikla būtų pritaikyta visiems vaikams – tiek labiau fiziškai pasiruošusiems, tiek dar tik pradedantiems atrasti sportą. Tokiu būdu vaikai skatinami ne konkuruoti, o bendradarbiauti, atrasti džiaugsmą judėjime ir
stiprinti bendruomeniškumą.
Nauda, kuri išliks ilgiau nei projektas
Svarbu pabrėžti, kad šio projekto nauda neapsiriboja vien tik sportinėmis valandomis dienos centre.
Vaikai, kurie įpranta reguliariai judėti, dažniau šiuos įpročius parsineša namo, skatina savo draugus ar
šeimos narius kartu pajudėti. Tokiu būdu formuojasi sveikesnės bendruomenės, kurios ilgainiui mažiau
susiduria su sveikatos problemomis. Be to, projekto metu sukuriamos partnerystės tarp bendruomenių, dienos centrų, trenerių ir kitų specialistų – tai ryšiai, kurie gali tęstis ir po projekto, užtikrindami, kad fizinio aktyvumo iniciatyvos nenutrūktų.
Šis nacionalinis projektas tampa savotišku investicijų multipliatoriumi: kiekvienas į vaikų fizinį aktyvumą investuotas euras ateityje grąžins daug daugiau bendruomenės sveikatos, socialinio sanglaudos ir ekonominio gyvybingumo pavidalu. Tai strategija, kuri formuoja tvarias, klestinčias bendruomenes ateities kartoms.
Projektas bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto
agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
